Didžiasalio skyriaus renginiai

Mano gimtinė - Lietuva

Mūsų namučiai namai, pieva, miškas, kiemas, kuriame žaidžiame ir viskas, ką matome, jaučiame širdimi ir yra mūsų gimtinė – Lietuva. Ruošėmės šiai šventei, kūrėme darbelius, salės puošmenas. Pasipuošę ir patys, gražiais tautiniais drabužėliais, su daina, šokiu, linksmais žaidimais sveikinome Lietuvą. Vaikams patiko eilėraštis aukštaičių tarme, noriai jį mokėsi ir pasakė, imituodami judesiais. Tegul auga mūsų vaikai sveiki ir stiprūs, kad ir kur bebūtų mylėtų Lietuvą ir jos žmones.

___________________________

Didžiasalio skyriaus inf. Įrašo autorius:
Didžiasalio skyriaus inf.




Ankstesni įrašai


Jau taip laukėme žiemos pramogų, kad progai pasitaikius, nesnaudžiame, džiaugiamės išsyk, nuotaika puiki, sniegas didžiausias stebuklas, gal žiema dar nubus ir primals daugiau to stebuklo...

Džiaugiamės, kad vaikai draugauja su knygomis, jas nuolat varto, skaitinėja, aptaria. Turime tradiciją knygų savaitės metu: kuriame savo knygeles ir saugome jas. Vaikams įdomu vėliau prisiminti, kaip piešė, rašė jų draugai, sesės, broliai. Rengiame ir knygų parodėlę. Telydi knygos vaikus visą gyvenimą.

Dar diena, kita, ir ruduo užleis vietą žiemai, o ilgėjantys vakarai sukvietė į mūsų salę, virtusią kaimo pirkia, visus, jaunus ir senus, apsiavusius ir basus, didelius ir mažus vakaroti, vieniems kitus pralinksminti, prajuokinti. Vakaronės metu stengiamės vaikams perteikti senovės dvasingumą, gebėjimą bendrauti, linksmintis. 

Pelėdžiukų grupės vaikai lankėsi Tverečiaus užkardoje. Kiekviena išvyka vaikų labai laukiama ir suteikianti daug neišdildomų įspūdžių. Vaikai sužinojo apie nelengvą pasieniečių darbą, kas tai yra Lietuvos siena, kaip migruoja  gyvūnai ir dar kitokių įdomybių. Daug teigiamų emocijų patyrė stebėdami dresiruoto šuns pasirodymą, apžiūrėjo turimas transporto priemones ir labai džiaugėsi gavę progą pasivažinėti aidint sirenoms ir mirgant švyturėliams. Labai dėkojame pasieniečiams už šiltą priėmimą ir praleistą laiką su mumis.

„Per kiemelį takeliu rudenėlis ėjo: šlept, šlept, šlept... “ va taip ir atšlepsėjo į salę pas vaikus, didelius ir mažus, kad pasidžiaugtų gėrybių gausa, kad pasilinksmintų, paišdykautų, skambių dainų ir gražių eilių paklausytų, pašoktų ir smagiai paplotų.Tradicinė šventė, bet kasmet nepakartojama, savaip įdomi, linksma ir vaikų labai laukiama.