LOGOPEDAS PATARIA

Kaip padėti vaikui kalbėti taisyklingai?

Mieli tėveliai, turbūt kiekvienas iš mūsų su meile prisimename pirmuosius savo vaiko žodelius. Jie ne tik mieli ir juokingi, bet ir labai svarbūs – tai pradžia kelionės, kuri vadinama kalbos raida.

Kodėl svarbu bendrauti su vaiku nuo pirmųjų dienų?

Vaikas į pasaulį atkeliauja jau turėdamas įgimtus gebėjimus mokytis kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias. Vaikų smegenys šiuo metu jau pasirengusios priimti labai didelį kiekį informacijos. Kūdikiai turi begalinį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti, visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, verkia, čiauška…Tad kuo daugiau su vaiku kalbame, dainuojame, pasakojame, skaitome, tuo labiau lavėja kalbiniai įgūdžiai, net jei dar jis pats nekalba. Būtent tėvų kalba formuoja pagrindą būsimiems žodžiams, sakiniams ir net būsimiems skaitymo gebėjimams.

Pirmosios kalbos pamokos namuose.

Sklandaus kalbos lavėjimo pagrindas – emociškai saugi aplinka, kupina žaidimų, pasakų, pokalbių. Jei šio bendravimo trūksta, vaiko kalbos raida gali sulėtėti: žodynas auga lėčiau, kalbėjimas būna mažiau aktyvus. Nors darželio vaidmuo svarbus, šeima turi stipriausią įtaką vaiko emociniam, pažintiniam ir kalbiniam vystymuisi.

Kokia normali kalbos raida ir kada pradėti rūpintis?

Tam tikrais amžiaus tarpsniais tėvams svarbu atidžiau stebėti, kaip vaikas bendrauja, ką supranta ir kaip reiškia savo mintis. Kuo anksčiau pastebime sunkumus – tuo efektyviau galime padėti vaikui.

Pirmieji gyvenimo metai – tai pasiruošimo kalbai etapas. Vaikas dar gali nekalbėti aiškiai, bet aktyviai kaupia informaciją: stebi suaugusiųjų veidus, klauso balsų, reaguoja į intonaciją. Apie 12 mėnesių vaikai pradeda tarti pirmuosius sąmoningus žodžius – dažniausiai tai „mama“, „tėtis“, „ne“, „du“, „am“ ir pan.

1 metų vaikui būdinga:

Supranta 10 dažniausiai girdimų žodžių. Dažnai rodo pirštuku, kad parodytų, ką nori pasakyti. Mėgdžioja aplinkinių veiksmus ir garsus, čiauška. Gali tarti 1–3 žodžius. Reaguoja į savo vardą.

1,5 metų vaikui:

  Žodynas sparčiai plečiasi – gali tarti apie 10–20 žodžių. Pradeda jungti žodį su veiksmu (pvz.: „amam“ – reiškia valgyti). Dažnai bando pakartoti paskutinį girdėtą žodį. Parodo savo kūno dalis.

2 metų vaikui:

Taria 50 ar daugiau žodžių. Pradeda jungti 2 žodžius į frazes („du pieno“, „mama ateik“). Supranta ir įvykdo paprastas 1-2 dalių užduotis („parodyk didelį lapą; paduok kamuolį man, o tėčiui mašiną“). Pradeda naudoti asmeninius įvardžius: „aš“, „man“, „mano“. Jei 2 metų vaikas nesako bent 50 žodžių ar nekuria dviejų žodžių frazių – rekomenduojama pasitarti su logopedu.

3 metų vaikas

Turėtų būti suprantamas ne tik šeimos nariams, bet ir kitiems suaugusiesiems. Taria daugumą garsų, nors dar fiziologinis šveplavimas tęsiasi. Jei garsus [s, z] taria kišdamas liežuvį tarp dantų arba keičia į [t, d], jeigu netaria garsų [k, g] – verta pasitarti su specialistu. Kalba 3–4 žodžių sakiniais, pradeda vartoti klausimus („kas čia?“, „kur?“, “kodėl”). Žaidžia vaizduotės žaidimus, apibūdina veiksmus, kuria savo žodžius.

4 metų vaikas

Pradeda taisyklingai tarti garsus [š, ž], bent jau gebėti ištarti juos pavieniui ar skiemenyse. Gali vartoti ilgus sakinius, suprasti paprastus pokalbius. Jei garsus [b, d, g] keičia į [p, t, k], jei nekyla liežuvis nuo apatinių dantukų, tai signalas pasitikrinti kalbos raidą.

5 metų vaikas

 Kalba turėtų būti visiškai aiški ir sklandi. Vaikas jau turi tarti sudėtingesnius lietuvių kalbos garsus: [č, dž, ch, f, r]. Geba taisyklingai suderinti žodžių galūnes, laikus, vartoja įvairius prielinksnius.

6 metų vaikas

Taisyklingai vartoja ilgesnius ir sudėtingesnius sakinius. Paaiškina žodžių reikšmes, grupuoja objektus į kategorijas („transportas“, „vaisiai“, „drabužiai“). Sugeba kalbėti nuosekliai, pasakoti patirtus įvykius ar pasakas.

Kaip skatinti taisyklingą kalbėjimą namuose?

    Nekartokite šveplavimo – nors tai gali atrodyti žavu, bet tik painioja vaiką. Geriau kartokite taisyklingą žodį aiškiai, neskubėdami. Artikuliacijos žaidimai – pūskite žvakes, burbulus, laižykite jogurtą nuo lūpų – visa tai stiprina kalbai svarbius raumenis. Skatinkite naujus pojūčius – lieskite paviršius, lipdykite, ragaukite. Tai ugdo ir žodyną, ir supratimą. Lavinkite girdimąjį suvokimą – tai pagrindas, be kurio vaikui sunku ne tik aiškiai kalbėti, bet ir suprasti kalbą, mokytis skaityti ar rašyti. Tam puikiai tinka daiktų kortelės. Skaitykite pasakas – skaitymas ugdo kalbos ritmą, žodyną ir vaizduotę. Naudokite pirštukų žaidimus – smulkioji motorika tiesiogiai susijusi su kalbos centrais smegenyse.

Ką daryti, jei kalba nesklandžiai vystosi?

Jeigu pastebite, kad vaikas kalba netaisyklingai, neskubėkite nerimauti, bet neatidėliokite pasitarimo su logopedu. Logopedas padės išsiaiškinti, ar raida atitinka normą, ir pritaikys konkrečius pratimus.

Logopedas Audrius

Naudoti šaltiniai:

Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai. V. Makauskienė, R. Ivoškuvienė, 2022 m.